|
2010 Rugsëjo 6 diena
|
|
|
|
|
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
|
Sąjūdžio namuose turėtų
|
|
|
| 2010-06-26 | |  | Mėginant apibūdinti ES didžiųjų valstybių vykdomą užsienio politiką galima vaizdžiai pasakyti, kad ji primena pavojingą žaidimą su ugnimi. plačiau |
|
| 2010-06-26 | | | Lietuvos politiniuose sluoksniuose suvešėjęs politinis eurokonformizmas ir eurokolaboravimas vargu ar būtų toks stiprus ir atviras, jeigu šalyje nebūtų jam klestėti leidžiančios itin palankios moralinės, intelektualinės, galiausiai – ir psichologinės dirvos.
Šių reiškinių šaknys gana aiškios. plačiau |
|
| 2010-06-10 | |  | Lietuvos padėtis ir statusas po CŽV skandalo smarkiai pasikeitė. Šiuo metu Lietuva faktiškai nebėra valstybė. Ji virto neapibrėžto statuso teritorija, neturinčia ne tik aiškios, bet ir apskritai jokios nors kiek savarankiškos užsienio politikos plačiau |
|
| 2010-06-03 | | | Trečioji „pilietininkų“ grupė – tai būrys į pilietiškumo monopolį pretenduojančių ir jo etalonu save laikančių intelektualų ir kultūrininkų. Daugelis jų reiškiasi ir kaip politikos bei viešojo gyvenimo komentatoriai ir apžvalgininkai. Šiame sambūryje išsiskiria du neformalūs vedliai. Lietuvos pilietininkas Nr. 1 laikytinas pagrindiniu „atviros pilietinės visuomenės“ ir „Lietuvos pilietinės tautos“ kūrimo strategu, o į naujojo G. Zimano vaidmenį (savotiško „liberalzimano“) vaidmenį įsijautęs europarlamentaras – svarbiausiu šio politinio projekto ideologu. plačiau |
|
| 2010-05-28 | |  | CŽV kalėjimų skandalas pirmiausia buvo naudingas ir reikalingas išorės jėgoms – įtakingoms valstybėms, siekusioms nutildyti joms nevisada malonų Lietuvos balsą tarptautinėje arenoje. plačiau |
|
| 2010-05-28 | | | Nuolankiai pasidavusi tarptautinės bendruomenės spaudimui ir pakirtusi savo reputaciją bei praradusi savarankišką užsienio politiką Lietuva iš principo negali pretenduoti būti kuo nors daugiau kaip pilkaEuropos Sąjungos (ES) provincija plačiau |
|
| 2010-04-29 | | | Nuo praėjusių metų vidurio pradėjo ryškėti pirmieji didelių pokyčių Lietuvos užsienio politikoje požymiai. Būtų klaidinga sieti juos vien su tik ką įvykusiais šalies prezidento rinkimais. Šių pokyčių mastą ir prasmę galima deramai įvertinti tik suvokiant ES užsienio politikoje vykstančias tektonines slinktis, nes minėti pokyčiai tėra jų atgarsis. plačiau |
|
|
|
|
|
|
Visos teises saugomos 2008
|